- iškurioti
- iškurióti 1. intr. išlakstyti: Visi iškuriójo in gyvulius, kai pradėjo šaudyt Ktk. 2. refl. išsivaikščioti, išsiskirstyti, išsiblaškyti: Išsikuriójo kur kas sau Trgn. Niekur neišsikuriókit – valgysma Lkm. Kurgi išsikuriójot, eikit tėvui padėsta maišus sunešt Lel. Kai išsikuriója visi, tai kaip išmirus pirkia lieka Vj. Jų taip visa šeima išsikuriójo Blnk. Kai užaugo, ir išsikuriójo visi Ktk. \ kuriotis; iškurioti; prasikurioti; prisikurioti
Dictionary of the Lithuanian Language.